- parakas
- 1 pãrakas (brus. пopax) sm. (1), (3b)
1. SD290, R, K, J sprogstamoji medžiaga šoviniams: Ar dykai jis jums kulkas bei pãraką davė?! K.Donel. Vanagai bijo pãrako Krtn. Perkūnas davė tam žmogui kulkų, šruotų ir parako BsMtI27. Kiekvienas mano ištartas žodis veikė lyg parakas, į ugnį pilamas Pt. Iš tų snariadų parakaĩ buvo išpilti Trg. ^ Šienas sausas kap parakas Grv. Avižos kaip pãrakas (labai sausos) – reikia vežt Dbk. Nesutinka it ugnis su paraku Sim. Malka kai pãrakas (gerai dega) OZ40.
2. Q399 žr. parakėlis.
◊ dúoti pãrako išbarti: Reik dúot jam pãrako! Šk.laikýti pãraką saũsą būti pasiruošusiam gintis: Prieš tikruosius, viešus ir slaptus valstybės priešus reikia visada laikyti paraką sausą sp.pãraku kvepė́ti grėsti karu: Čia jau, kaip sakoma, paraku kvepia rš.pãrako mãtęs dalyvavęs kare: Jis mat buvo mãtęs pãrako, tai daug pasakoja Slm.sėdė́ti ant pãrako statìnės būti karo grėsmės padėtyje: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės, ir ji anksčiau ar vėliau turėjo sprogti K.Bor.suvarýti (sudarýti) į pãraką (parakañ) suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas „parakan“ ir be niekur nieko dūrina namo Vr. Sudrivinu (sugėdinu) aš ją, sudaraũ parakañ Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.